Vytautas Ignas (Ignatavičius). Tapytojas, grafikas, vitražistas. Gimė 1924 m. gegužės 16 d. Zacižoje (Raseinių r.), mirė 2009 m. Vilniuje. 1941–1943 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje tapybą pas Justiną Vienožinskį, piešimą – pas Antaną Gudaitį, L. Vilimą). 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1948 m. mokėsi Dailės ir amatų mokykloje („École des Arts et Métiers“) Freiburge: tapybos – pas Viktorą Vizgirdą, Adolfą Valešką, piešimo – pas Vytautą Kazimierą Jonyną, Vytautą Kasiulį. 1949 m. grafikos mokėsi pas Telesforą Valių. 1950 m. emigravo į JAV. Nuo 1949 m. dalyvauja dailės parodose; individualios: JAV įvairiuose miestuose, Vilniuje (1971, 2000, 2001), Kaune (2001); 1988–2000 m. dalyvavo išeivijos lietuvių dailininkų parodose Lietuvoje. Kūriniuose yra lietuvių tautosakos (saulė, mėnulis, žaltys, gyvybės medis), religinių (Rūpintojėlis, Dievo Motina), etnografinių motyvų. 5–6 dešimtmečio tapyba tamsių spalvų, ekspresionistinė, niūri, dramatiška, vėlesnė – šviesaus, ryškaus kolorito, poetiška, metaforiška. Grafika ornamentiškesnė.
„Vytautas Ignas priklauso prie ryškiausių išeivijos dailininkų, kurie gyvendami svetur, puoselėjo lietuvių liaudies meno tradicijas. Ignas suteikė joms modernią raiškos formą, savo kūryboje praplėtė tautodailės sampratos ribas.
Tai poetinės sielos menininkas, kurio paveiksluose ramiai alsuoja svajingas dvasinis pasaulis, sklaidžiasi simbolinė pasakų poetika. Kūrybinio kelio pradžioje veikiamas ekspresionizmo, vėliau jis vis labiau ilgėjosi pastovesnių vertybių, ieškojo savo šaknų tautos kultūroje. Gyvendamas modernizmo apsuptyje, Ignas liko ištikimas grynajai tapybai. Mokėjo naudotis jos raiškos galimybėmis, dekoratyviu potėpių žaismingumu išreikšdamas jausmų tyrimą ir lyronį nusiteikimą. Skaidrios nuotaikos Igno grafikos simboliniai vaizdai įpinti į sudėtingą ritmą, užkrečia keliauti, o toje kelionėje veriasi pasakų paslaptys ir tėvynės istorijos vingiai.”
Dr. Nijolė Tumėnienė (Vytautas Ignas - Vilnius, LDM, 2001)
