Nijolė Valadkevičiūtė (1944–2020) was a Lithuanian printmaker and animation director, the first Lithuanian woman to graduate in animated film direction (Moscow, 1983). She worked at the Lithuanian Film Studio from 1983 to 2002, and her works are held by the Lithuanian National Museum of Art and the MO Museum. Her prints, mostly etchings, and her paintings, often combined, balance between serious art, psychedelia and a kind of pop.
Valadkevičiūtė Nijolė (1944 08 10 Vilnius - 2020 02 04 Vilnius), lietuvių grafikė, animacinių filmų režisierė ir dailininkė. 1970 baigė Lietuvos dailės institutą (grafiką), 1983 – Aukštuosius scenaristų ir režisierių kursus Maskvoje (pirmoji lietuvė, baigusi animacinio kino režisūrą). 1983–2002 dirbo Lietuvos kino studijoje. Nuo 1980 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje; individualios Taline (1980), Rygoje (1983), Vilniuje (2002, 2007, 2016). Sukūrė estampų, daugiausia oforto technika (ciklai Lietuvių liaudies dainų motyvais 1972, Dangaus metamorfozės 1977, Discovery I–IV 2004), skaitmeninės grafikos kūrinių (Raštingumas / Neraštingumas 2013). Sukūrė animacinių filmų, svarbesni: Medis (1983). Mįslė (1984), Rytoj, 11 val. ryto (1985), Sezamai, atsiverk (2001), Auksinio miesto riteriai (2003), Čipolino nuotykiai (2006), Edeno sodai (2008), Kartoninės dėžės pasakos (2009). Iliustravo knygų, apipavidalino spektaklių. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, MO muziejus Vilniuje.
Valadkevičiūtės grafikos ir tapybos kūrinių stilistika nėra būdinga nei sovietmečio, nei dabartiniam lietuvių vaizduojamajam menui, tarsi funkcionuoja nuošalyje nuo vienokių ar kitokių kanonų. Iš tiesų, Valadkevičiūtės grafika ir tapyba (neretai jos derinamos tarpusavyje) balansuoja ant rimtojo meno, psichodelikos ir savotiško „popso“ ribos.
Pagal VLE - Jurgita Biliukevičiūtė
