Juozas Kėdainis (1915–1998) was a Lithuanian sculptor who taught at the Lithuanian Art Institute from 1951 to 1989, became a professor and won the Lithuanian SSR State Prize in 1958. He made intimate and decorative sculptures, reliefs, tombstones and medals in wood, granite, marble, metal and terracotta, and helped revive copper forging in Lithuania. His harmonious, rhythmic, restrained compositions most often portray ordinary people and peasant life.
Kėdainis Juozas (1915 12 31 Karaliūniškis (Kupiškio valsčius) - 1998 11 12 Vilnius) - lietuvių skulptorius. 1933–1939 mokėsi Kauno meno mokykloje. 1945–1946 dėstė Kauno vidurinėje dailės mokykloje (piešimą), 1946–1951 – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (piešimą ir skulptūrą), 1951–1989 Lietuvos dailės institute; profesorius (1970). Nuo 1944 dalyvavo parodose; individuali Vilniuje (1976); pomirtinės Kaune, Kupiškyje (abi 2015). Sukūrė (iš medžio, granito, marmuro, aliuminio, geležies, vario, terakotos) buitinės tematikos kamerinių (Kolūkio arklininkas, Arkliaganis, abi 1957; reljefai Naujakuriai 1948, Arimų legendos 1985), dekoratyvinių (Poilsis Druskininkuose, 1959; reljefai Panevėžio dramos teatrui, 1968) skulptūrų, antkapinių paminklų (P. Cvirkos Rasų kapinėse Vilniuje, 1950, M. Katiliūtės Petrašiūnų kapinėse Kaune, 1972), medalių. Kūriniai darnios kompozicijos, jiems būdinga ritmiškumas, saikingi apibendrinimai; dažniausiai vaizduojamas žmogus. Prisidėjo prie vario kalybos atgaivinimo Lietuvoje. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus. LSSR valstybinė premija (1958).
Irena Dobrovolskaitė
J. Kėdainis – valstietiškos pasaulėjautos fiksuotojas, sugebėjęs įamžinti paprasto žmogaus gyvenimą ir buitį. Skulptorius savo kurtiems personažams suteikė minties ir jausmų tikrumą bei įprasmino būtį, tarsi pagavo kasdienybės akimirką. J. Kėdainis išsiskyrė kaip universalus skulptorius, per gyvenimą sukūręs daugybę skulptūrų, puikiai įvaldęs tiek monumentalią skulptūrą, tiek kamerinę, grupines kompozicijas, bareljefus ar goreljefus. Skulptorius išbandė skirtingas technikas ir medžiagas: gipsą, marmurą, medį, bronzą, akmenį, panaudodamas skirtingą apdirbimo techniką.
