Jonas Rimša (Juan Rimsa, 1903-1978)
Vienas iškyliausių lietuvių išeivijos dailininkų Jonas Rimša gimė 1903 metais Svėdasuose, Anykščių rajonas. Nuo vaikystės Jonukas augo Kaune, vasaras praleisdamas pas senelius Svėdasuose, mokėsi Kauno gimnazijoje. Į Pietų Ameriką ieškodamas laimės J.Rimša iškeliavo 1926 m. Dirbo Brazilijos kavos plantacijose, vėliau persikėlė į Argentiną, kur 1931–1934 m. studijavo Buenos Aires meno akademijoje. 1935–1936 m. jis gyveno Bariločės mieste (Argentina), vis keliaudamas į Braziliją ir į Boliviją, semdamasis įspūdžių ir tobulindamas savo meninę kūrybą. Nuo 1943 m. J.Rimša, pakviestas Bolivijos vyriausybės, gyveno, kūrė ir dirbo pedagoginį darbą Sakrėje (Sucre), vėliau 1944 m. įkūrė privačią meno mokyklą La Pase, šiose vietose palikdamas puikius mokinius, kurie vėliau sėkmingai žengė į tarptautinę meno sritį. Klajokliškas gyvenimo būdas neleido jam įsikurti vienoje vietoje (daugiausia Bariločėje), keliaudavo ir po kitas P.Amerikos šalis (Peru, Čilė), 8 mėnesius praleido Taityje, kol, pablogėjus sveikatai, 1967 m. iki gyvenimo pabaigos įsikūrė Santa Monikoje (Kalifornijos valstija, JAV).
Dailės parodose dalyvavo nuo 1934 m. Surengė individualias parodas Buenos Airėse (1934), La Pase ir kituose Bolivijos miestuose (1937, 1975), Klyvlende (1965), Čikagoje (1966), Vilniuje (1977). J. Rimša - Amerikos lietuvių dailininkas, vertinamas įvairių užsienio šalių dailėtyrininkų.
Rimšos gausų kūrybinį palikimą sudaro daugiau kaip 1000 paveikslų (išsisklaidė po JAV, Australiją, Pietų Ameriką, Europą). Dalis jo kūrinių dabar saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, privačiuose Vilniaus ir Kauno kolekcininkų rinkiniuose. Dailininkas nutapė figūrinių kompozicijų, peizažų, portretų, sukūrė originalią akvarelės techniką. Kūrybai įtakos turėjo ispanų tapybos koloritas, senoji indėnų kultūra, kurioje tapytojas įžvelgė analogijų su archajišku lietuvių liaudies menu, saulės kultu, papročiais. Paveiktas Tahiti J. Rimša išgrynino koloritą, akcentavo džiunglių dvasios meninę pajautą, primityviosioms kultūroms būdingą išoriškai paslėptą vidinę įtampą.
Už nuopelnus Bolivijus kultūrai J.Rimšai suteiktas Bolivijos garbės piliečio titulas (1950), už nuopelnus Bolivijos kultūrai pelnė Andų Kondoro ordiną - garbingiausią Bolivijos civilinį apdovanojimą. Bolivijos vyriausybė iš jo įsigijo apie 250 paveikslų ir perdavė juos svarbiausioms valstybės įstaigoms.
