Šiame darbe menininkė sukuria daugiasluoksnę, poetišką kompoziciją, kurioje susipina moteriškumo, gamtos ir gyvūnijos motyvai. Skirtingai nei tėvo kūryboje, čia dominuoja linijų trapumas, šviesus koloritas ir fragmentiškas, sapniškas vaizdų jungimas. Netradicinė, laužyta kūrinio forma pabrėžia kompozicijos lengvumą, paversdama ekslibrisą elegantišku ir intymiu meno objektu.
