Ši Vytauto Kasiulio drobė pasižymi autoriui būdingu pastorališku lengvumu ir dekoratyviu lyrizmu, kur kasdienė kaimo scena paverčiama žaisminga dvasine vizija. Paveikslo erdvė konstruojama per skaidrų, pastelinį spalvų mirgėjimą ir ritmiškus potėpius, kurie suteikia vaizdui efemeriškumo bei sapniškos ramybės pojūtį. Figūros ir aplinkos detalės čia egzistuoja harmoningame grafinių linijų ir spalvinių dėmių dialoge, pabrėžiančiame prigimtinį žmogaus bei gamtos ryšį. Tai šviesus, optimistiškas kūrinys, kuriame meistriškai suderinta Paryžiaus mokyklos elegancija ir nostalgiška vaikystės prisiminimų šiluma.
