Jonas Rimša Autoportretas, a. 1961

Sign.: AK: J. Rimša

Reprodukuota kataloge N. Tumėnienė „Jonas Rimša. Sugrįžimas į Tėvynę” (Lewben Art Foundation, 2015), p. 78.

Šiame brandžiajame autoportrete Jonas Rimša save vaizduoja ne tik kaip tapytoją, bet ir kaip asketišką dvasios ieškotoją, kurio šviesus, beveik vienuoliškas apdaras pabrėžia atsiribojimą nuo buities. Menininko žvilgsnis, nukreiptas į vidines erdves, ir tvirtai laikomi kūrybos įrankiai simbolizuoja bekompromisį pasišventimą menui kaip sakraliam darbui. Tamsus, virpantis fonas su ugnies blyksniais tarytum atkartoja Bolivijos džiunglių ar naktinių Andų paslaptį, iš kurios dailininkas savo paletės šviesa traukia vizijas. Tai meistriškas žmogaus, tapusio tarpininku tarp archajiškos indėnų kultūros ir modernaus meno, dvasinis liudijimas.

Vienas iškyliausių lietuvių išeivijos dailininkų Jonas Rimša (1903-1978) ieškodamas laimės 1926 m. iškeliavo į Pietų Ameriką, po kurią ir blaškėsi semdamasis įspūdžių ir tobulindamas savo meninę kūrybą. Nuo 1943 m. J.Rimša, pakviestas Bolivijos vyriausybės, gyveno, kūrė ir dirbo pedagoginį darbą Sakrėje (Sucre), vėliau 1944 m. įkūrė privačią meno mokyklą La Pase.
Rimšos gausų kūrybinį palikimą sudaro daugiau kaip 1000 paveikslų (išsisklaidė po JAV, Australiją, Pietų Ameriką, Europą). Dalis jo kūrinių dabar saugoma Nacionaliniame Dailės Muziejuje, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Dailininkas nutapė figūrinių kompozicijų, peizažų, portretų, sukūrė originalią akvarelės techniką.
Už nuopelnus Bolivijus kultūrai J.Rimšai suteiktas Bolivijos garbės piliečio titulas (1950).Bolivijos vyriausybė iš jo įsigijo apie 250 paveikslų ir perdavė juos svarbiausioms valstybės įstaigoms.