Jacques Lipchitz | REZERVUOTA | Variation on a Chisel XV, 1951-52 | Bronza, vienetinis egz., H:19

Sign.: atspaudas apačioj

Reprodukuota kataloge: A. Wilkinson “The Sculpture of Jacques Lipchitz”, 2000, vol. II, p. 55

Žakas Lipšicas - vienareikšmiai žymiausias Lietuvoje gimęs meninnkas. Lipšico skulptūros yra bevik visuose garsiausiuose psaulio muziejuose. Lietuvoje darbų turi VGŽIM, Tartle

Keli pagrindiniai aspektai apie „Variation on a Chisel“:

1. Techninė įtampa tarp organiškumo ir konstrukcijos: Kaip ir kitose savo skulptūrose, Lipchitz tyrinėjo formos sąveiką su erdve. Šis ciklas pabrėžia jo meistriškumą naudojant kalto metodiką, kuri sukuria jausmą, kad skulptūros auga iš vidinės jėgos. Tai sukuria tam tikrą organiškumo ir mechaninio tikslumo įtampą – skulptūros atrodo lyg gyvos, tačiau kartu yra struktūruotos ir aiškiai apibrėžtos.
2. Kubistinė įtaka: Kaip vienas ankstyvųjų kubizmo pasekėjų, Lipchitz šiame cikle naudoja kubistinius principus – skulptūros susideda iš geometrinių formų ir plokštumų. Jis tiria, kaip kubizmas, kuris paprastai yra susijęs su dviem matmenimis, gali būti pritaikytas trimačiams objektams, skulptūroms. Tokiu būdu jis naudoja sudėtingas formas, kurios suardo įprastą masės suvokimą, ir leidžia naujai žiūrėti į tūrį bei paviršių.
3. Evoliucijos idėja: Pats ciklo pavadinimas „Variations on a Chisel“ gali būti suvokiamas kaip metafora kūrybos proceso evoliucijai – nuo paprastos formos iki sudėtingesnių variacijų. Tai taip pat gali būti laikoma nuoroda į menininko paieškas, kai per savo darbą jis kartoja ir transformuoja temas, ieškodamas idealių proporcijų ir formos išraiškos.
4. Dvasinis aspektas: Lipchitz dažnai savo darbuose tyrinėjo religinį ir mitologinį pasaulį. Nors „Variation on a Chisel“ ciklas neturi tiesioginių religinių simbolių, tačiau pats kūrimo procesas ir formų išlaisvinimas iš medžiagos gali būti laikomas dvasinio atsidavimo išraiška. Jo darbai dažnai susieja kūno ir dvasios harmoniją per formų sąveiką.

Šis ciklas demonstruoja Jacques Lipchitz skulptūros meistriškumą, įtaką modernistiniam menui ir jo gebėjimą transformuoti paprastą medžiagą į sudėtingus, daugialypius meno kūrinius.