Vladislovas Žilius (1939–2012) – lietuvių grafikas, tapytojas ir skulptorius; jo estampų ciklai „Vilniaus legendos“ ir „Modus vivendi“ (1967) priskiriami moderniausiai to meto lietuvių grafikai. 1974 m. viešai pasipriešinęs socialistinio realizmo dogmoms, 1976 m. emigravo į Niujorką. Jo subtili, iš dalies dekoratyvi tapyba, smulkių formų grafika ir vėlesni objektai iš medžio, stiklo bei metalo remiasi įvairiomis abstrakcionizmo atmainomis.
Vladislovas Žilius (1939–2012) – lietuvių grafikas, tapytojas ir skulptorius, antrąją gyvenimo pusę praleidęs Niujorke. Gimė Varsneliuose netoli Šilalės, baigė Telšių taikomosios dailės mokyklą, o 1964 m. – Lietuvos dailės instituto grafikos specialybę. 7-ajame dešimtmetyje vadovavo leidyklos „Vaga“ dailės leidinių redakcijai, vėliau buvo leidyklos „Mintis“ vyriausiasis dailininkas, kūrė knygų viršelius ir iliustracijas. Jo estampų ciklai „Vilniaus legendos“ ir „Modus vivendi“ (abu 1967) priskiriami moderniausiai to meto lietuvių grafikai. Kai abstrakcionizmo link pasukusią jo kūrybą sovietinė valdžia ėmė ignoruoti ir smerkti, 1974 m. jis viešai pasipriešino socialistinio realizmo dogmoms ir paprašė leidimo emigruoti. 1976 m. išvyko į JAV ir apsigyveno Niujorke, kur daug metų dirbo reklamos dizaino srityje. Ten jis daugiausia tapė – sukūrė ciklus „Juodieji koralai“, „Mirties gėlės“, o nuo 1995 m. kūrė ir skulptūrinius objektus iš medžio, paties lieto sintetinio stiklo ir metalo. Jo subtili, iš dalies dekoratyvi tapyba ir smulkių formų grafika remiasi įvairiomis abstrakcionizmo atmainomis. Palaidotas Kaltinėnuose, jo kūrinių turi MO muziejus Vilniuje ir privačios kolekcijos.
