Kuzmà Stanislovas (1947 05 07 Panevėžys - 2012 08 14 Vilnius), lietuvių skulptorius. 1973 baigė Lietuvos dailės institutą. 1973–1976 dėstė piešimą Lietuvos dailės institute, 2000–2001 skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje; docentas (2001). Nuo 1974 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Maskvoje, Rostocke, Zalcburge, Bonoje), individuali Vilniuje (1996; pomirtinė 2013). Bendradarbiavo su architektais Algimantu ir Vytautu Nasvyčiais, A. Černiausku, R. Krištapavičiumi, M. Šaliamoru, H. K. Šilgaliu ir kitais. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų (Vilniuje – Versmė ir Mūzų šventė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, abi 1981, Sutartinė prie viešbučio Lietuva, 1984, Šaulys Saulės laikrodžio aikštėje Šiauliuose, 1986, Krepšininkas Olimpijoje, Graikija, 1996, Angelas Valkininkų ligoninės parke, 2008), paminklų (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Panevėžyje, 2003), mažųjų formų skulptūrų (Šeima 1976, Pasilenkusi moteris 1979, Žemė 1983, Debesis 1987), skulptūrinių portretų (profesoriaus V. Sirvydžio, 1980, Barboros Radvilaitės, 2010), t. p. antkapinių paminklų, memorialų (Pieta Sausio 13 aukoms Antakalnio kapinėse, 1995), medalių. 1976–1982 Juknaičių gyvenvietės pastatų interjerams, parkui sukūrė dekoratyvines skulptūras Motinystė, Žirgas ir sakalas, skulptūrinį ansamblį Eglė, Žilvinas, jų vaikai. 1997 atkūrė 1950 sunaikintas Vilniaus arkikatedros frontono skulptūras (šv. Elenos, šv. Stanislovo ir šv. Kazimiero). Sukūrė sakralinių kūrinių (Prisikėlęs Kristus 1996, Marija su mažuoju Kristumi 2003, abu Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčioje Elektrėnuose, Nukryžiuotasis Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje Nidoje, 2005). 2016 Santarų klinikų Vilniuje kiemelyje pastatyta 1989 S. Kuzmos sukurta skulptūrinė grupė Lozoriau, kelkis. Kūrė iš akmens, medžio, metalo, dažnai derino kelias medžiagas, naudojo polichromiją. Kūriniams būdinga stilizuotos subtilios formos, ekspresyvūs, ištęstų proporcijų siluetai, glotnūs, preciziškai apdoroti paviršiai. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje, Olimpinis sporto muziejus Lozanoje, kiti užsienio šalių muziejai. LSSR valstybinė premija (1982), Lietuvos nacionalinė premija (1996). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1997).
Eglė Mikalajūnaitė
