Pierre'as Dedieu gimė 1928 m. Boulogne-sur-Mer, tačiau didžiąją vaikystės dalį praleido Naujojoje Kaledonijoje, kur susidūrė su protėvių paslaptimis ir neapdorotu kanakų meno grožiu. Staigus sugrįžimas į ledinę žiemą karo apimtoje šalyje - tai buvo 1940 m. - menkai paskatino labai drovų ir mažai gabų mokslams paauglį. Tėvo nevilčiai, Pjeras galiausiai įsidarbino dirbtuvėse pas meninį baldžių meistrą, garsėjantį antikvarinių baldų restauravimu. Brangus ir nuostabus laikas, praleistas mokantis amato įgūdžių, medžiagų ir įrankių, pavertė jį neprilygstamu amatininku, kuris ne tik įvaldė savo amatą, bet ir suprato, kad dirbtuvės yra jo išsipildymo vieta.
Netrukus Dedieu pajuto norą kurti, iš pradžių dekoratyvinės dailės srityje. Šeštojo dešimtmečio pradžioje didieji to meto interjero dizaineriai Jeanas Royère'as ir Jeanas Pascaud pakvietė jį eksponuoti savo galerijose.
Labai greitai utilitarinis jo kūrinių pobūdis užleido vietą grynajam skulptoriaus gestui, kuris pasireiškė tiek abstrakčiomis architektūrinėmis konstrukcijomis, kurios buvo tiek lieknos, tiek rafinuotos, tiek brutalesniais pasiūlymais, didingai išraižytais su subtilia pagarba pirmykščiam menui.
Nepaprasta panaudotų medžio rūšių įvairovė - nuo rečiausių iki labiausiai paplitusių, nuo egzotiškiausių iki vietinių, nuo kiečiausių iki minkščiausių, nuo glotniausių iki žvilgančių - osmoso su neregėtu patinos pojūčiu atskleidžia tobulą šimtus įrankių (jis naudojo aštuonis šimtus skirtingų drožtukų!) turinčio menininko meistriškumą.
Dedieu paradoksas buvo tas, kad kuo daugiau jis kūrė, tuo mažiau eksponavo.
Pierre'o Dedieu kūryba trunka beveik septynis dešimtmečius ir tai daugiau nei himnas medžiui; tai meilės jausmingiausiai medžiagai prisipažinimas. P. Dedieu darbai yra unikalūs tiek dėl gilaus įkvėpimo originalumo, tiek dėl nuostabaus jų kūrėjo meistriškumo.
Pierre'as Dedieu mirė 2013 m. Valence (Drôme).
