Paulius Augius-Augustinavičius (1909–1960) – vienas svarbiausių XX a. lietuvių grafikų, medžio raižinio meistras, studijavęs Kaune ir Paryžiuje, grupės „Forma“ narys. Jo medžio raižinių ciklas „Žemaičių vestuvės“ pagal Motiejaus Valančiaus apysaką 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje pelnė Garbės prizą; nuo 1948 m. gyveno Čikagoje. Jo estampams ir iliustracijoms būdinga darni kompozicija, stilizuotos formos ir lakoniška, moderni raižysena.
Paulius Augius-Augustinavičius (1909–1960) – vienas svarbiausių XX a. lietuvių grafikų, medžio raižinio meistras. Gimė Gečaičiuose netoli Plungės, Žemaitijoje, 1935 m. baigė Kauno meno mokyklą, vėliau studijavo Paryžiuje, kur baigė Dailės mokyklą ir Nacionalinę dailės ir amatų konservatoriją. Buvo dailininkų grupės „Forma“ narys. Jo diplominis darbas – medžio raižinių iliustracijų ciklas „Žemaičių vestuvės“ pagal Motiejaus Valančiaus apysaką – 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje pelnė Garbės prizą. Grįžęs į Lietuvą dėstė Kauno meno mokykloje, nuo 1942 m. – Vilniaus dailės akademijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1948 m. gyveno JAV, Čikagoje. Sukūrė estampų „Malda“ (1937), „Piemenė“ (1938), ciklus „Žemaičių Kalvarijos“ ir „Žemaičių simfonijos“, iliustravo knygų, tarp jų „Eglė žalčių karalienė“. Jo kūriniams būdinga darni, raiški kompozicija, stilizuotos formos ir lakoniška, moderni raižysena. Jo kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Žemaičių dailės muziejus Plungėje, Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas ir Čikagos meno institutas.
