Paulina Simutytė

Paulina Simutytė (g. 1991) – menininkė, kurios kūryba apima vizualųjį ir tarpdisciplininį meną, teatrą ir muziką. Abstrakčioje tapyboje ji sluoksniuoja mėlynus ir geltonus akrilo tonus ir naudoja dirbtinę šviesą: iš arti atsiveria sudėtingos detalės, iš toli kompozicija susilieja į visumą. Ji kuria vaidmenis ir scenografiją muzikiniuose spektakliuose, muzikuoja su grupe „lazy diamond’s underground“, o pigmentus išgauna iš upėse rastų uolienų.

Paulina Simutytė [g. 1991] yra menininkė, kurios kūryba apima vizualiuosius bei tarpdisciplininius menus, teatrą ir muziką. Tapyboje vyrauja abstrakcijos, lydinčios į asociatyvumą, sapniškumą ir kiekvieno stebėtojo unikalią interpretaciją. Naudoja drobę, akrilinius dažus ir dirbtinę šviesą, maišo mėlynų ir geltonų tonų sluoksnius, o šviesos elementas atskleidžia kintančią erdvės perspektyvą ir spalvinius netikėtumus. Jos kūryba kviečia žiūrovus į paradoksalią patirtį – priartėjus atsiveria sudėtingos detalės, o atsitraukus kompozicija liejasi į visumą.

Paulinos kūrybinis laukas driekiasi ir teatre, kuriame ji kuria vaidmenis ir scenografiją išskirtinai vizualiniuose, muzikiniuose spektakliuose – juose veiksmas vystomas lyg atgijusiuose muzikiniuose paveiksluose („Kafka Insomnia“ [2020], „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ [2021]). Instaliacijose išryškinama dailės, muzikos ir šviesos sinergija, kontempliuojamos sapniškos, archajiškos bei egzistencinės temos („Alchemija“ [2021], „Laikas gimti ir laikas mirti“ [2021]).

Menininkė taip pat kuria muzikinių albumų viršelius, grafines partitūras. Muzikinė kūryba, abstrakcijos tekstuose bei vokaliniai sugebėjimai ryškiausiai atsiskleidžia veikloje su grupe „lazy diamond’s underground“.

Neseniai ji pradėjo išgauti pigmentus iš uolienų, rastų upėse, taip siekdama tyrinėti natūralias spalvines gamas (išleistas muzikos ir dailės albumas „Stone Poetry“ [2022]).