Kojo Marfo

Kojo Marfo (g. 1980 m. Kwahu Tafo, Gana) – Ganoje gimęs, Londone kuriantis tapytojas. Užaugo tarp tradicinių akanų skulptorių ir drožėjų, vaikystėje persikėlė į Akrą pas močiutę. Lankęs dailės kursus Ganos universitete ir kurį laiką gyvenęs Niujorke, XXI a. pradžioje persikėlė į Londoną, trumpai studijavo Central Saint Martins koledže, tačiau pasirinko tobulėti daugiausia savarankiškai. Marfo tapo daugiausia akrilu, jungdamas akanų drožinių ikonografiją su Vakarų modernizmo – kubizmo, Picasso, Bacono – ir Niujorko grafičio kultūros įtaka. Jo ryškiaspalvės, stilizuotos figūros kalba apie dvasingumą, tapatybę, moteriškumą ir socialinę neteisybę – pasak paties menininko, apie „akanų kultūrą ir mano kovas gyvenant Vakaruose“. Jam atstovauja Londono „JD Malat Gallery“, kurioje surengtos jo personalinės parodos „Dreaming of Identity“ (2021) ir „Gatekeepers of Heritage“ (2022). Jo darbai rodyti ir tarptautinėse mugėse, tokiose kaip „Contemporary Istanbul“ ir ZONAMACO. 2022 m. jo paveikslas „Dingusi mergaitė ir princas“ („The Missing Girl and the Prince“, 2018) eksponuotas parodoje „Šiuolaikinė Afrikos dailė: tapatybės svajos ir realijos“ Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vytauto Kasiulio dailės muziejuje Vilniuje. Šis akrilu ant kartono tapytas kūrinys TUMO galerijoje siūlomas kartu su drobe „Svetimas“ („Stranger“, 2022).