Kolekcija: Leonas Urbonas

Leonas Urbonas (1925-2000) – lietuvių tapytojas, sulaukęs pripažinimo Australijoje, Amerikoje bei Kanadoje.

Leono Urbono veikla lietuvių bendruomenėje buvo audringa, sujudindavo visus ne vien savo paveikslais, bet dar labiau rašiniais, o labiausiai – diskusijomis. Per didžiąją 1930 m. krizę visa daugiavaikė Urbonų šeima gyveno pas Širvius, kurių sūnus, būsimasis poetas Paulius Širvys, buvo ne tik Leono pusbrolis, bet ir geriausias to meto draugas.

L. Urbonas 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur studijavo Stuttgarto dailės akademijoje, 1948 m. išvyko į Australiją ir apsigyveno Sidnyje.

Jo kūryba yra abstrakti, impulsyvi, jai būdinga be galo išradinga technika. Temos – nuojautos, asmeniniai išgyvenimai – dažnai perkeliami į Kosmosą ir nežinomas erdves arba su jais susiejami. Nežinomybė, ekstazė, aistra ir netikėtumas yra būdingiausi dailininko kūrybos bruožai. Iš tikrųjų pati našiausia ir stipriausia L. Urbono kūryba yra tada, kai jis “kojomis žemės nesiekia”. Jis kūryboje atskleidžia retus lietuviui bruožus – ekstazę ir spontaniškumą. Dauguma jo darbų priklauso abstrakčiai gesto tapybos (Gesture Painting) krypčiai, turinčiai metafizinį pobūdį. Menininkas sukūrė tokią savitą techniką, kad darbuose sunku pastebėti kokią nors svetimą įtaką. Jo kūrybos šaltinis, kaip pats autorius sako, yra pasąmonė. Kuria užsidegęs, įnirtingai.

L. Urbonas – ne tik išradingas, kupinas įtaigių įvaizdžių, bet ir labai produktyvus menininkas. Iš visų Australijos lietuvių dailininkų jis surengė daugiausia personalinių parodų (per keturiasdešimt) Australijoje, JAV ir Kanadoje, taip pat laimėjęs nemaža premijų įvairiose parodose.

Tapytojo kūrybą galima suskirstyti į kelis laikotarpius. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos iki aštuntojo dešimtmečio pradžios – ieškojimo laikas, daugumai jo paveikslų būdingas romantiškas užsidegimas, nuotaikingumas ir didelė energija. Antrasis, biomorfinis, laikotarpis truko visa aštuntąjį dešimtmetį. Iš Amerikos atsivežęs jaunutę vienuolę, L. Urbonas tapo paveikslus, į kurios perkelia savo jausmus ir sieja juos su žvaigždynais bei Kosmoso erdvėmis. Vėliau, likęs vienišas, menininkas pereina į ramesnį tarpsnį. Jis pradėjo naudoti mažiau objektų, labai apgalvoti kompoziciją bei spalvų parinkimą. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Urbonas persikėlė į Mitagongo miškus, kur visa energiją nukreipė į penkių akrų sodybos skulptūrinį apipavidalinimą.

Leono Urbono kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Australijos nacionalinėje meno kolekcijoje Kanberoje, Čiurlionio galerijoje Čikagoje, „Alkos“ muziejuje Putname (JAV), Meno galerijoje ir muziejuje Niagara Fallse (JAV), privačiose kolekcijose (Vincento Price‘o ir kitų).

Parengta pagal Išeivijos dailė sud. Ingrida Korsakaitė, Laima Laučkaitė, Vilnius, 2003, p. 255–258