Keisai Eisen (1790–1848), dar žinomas kaip Ikeda Eisen, – japonų ukiyo-e dailininkas ir rašytojas iš Edo, Kikugawa Eizano mokinys. Jis tapo vienu žymiausių bijin-ga – gražių moterų atvaizdų – estampų kūrėjų, o jo stambūs portretai (ōkubi-e) laikomi geriausiais Bunsei epochos darbais. Kurtizanes ir geišas jis vaizdavo žemiškesnes, klasikinį grakštumą keisdamas atviresniu jausmingumu; kūrė ir surimono, erotinius estampus bei peizažus.
Keisai Eisen (1790–1848, Edas, Japonija), dar žinomas kaip Ikeda Eisen, – japonų ukiyo-e dailininkas ir rašytojas. Kaligrafo sūnus pirmiausia mokėsi pas Kanō mokyklos tapytoją Kanō Hakkeisai, iš kurio perėmė vardą Keisai, o mirus tėvui studijavo pas ukiyo-e meistrą Kikugawa Eizaną. Eisenas tapo vienu žymiausių bijin-ga – gražių moterų atvaizdų – estampų kūrėjų, o jo stambūs portretai (ōkubi-e) laikomi geriausiais Bunsei epochos (1818–1830) darbais. Palyginti su ankstesniais meistrais, kurtizanes ir geišas jis vaizdavo žemiškesnes, klasikinę grakštumą keisdamas atviresniu jausmingumu. Be bijin-ga, kūrė surimono, erotinius estampus ir peizažus. Jis pradėjo seriją „Šešiasdešimt devynios Kiso Kaidō kelio stotys“, kurią užbaigė Utagawa Hiroshige. Eisenas buvo ir literatas: slapyvardžiu Ippitsuan parašė 47 roninų biografijas ir papildė ankstyvąją estampų kūrėjų istoriją „Ukiyo-e Ruikō“ savo užrašais. Jis priklauso kartai, kuri kartu su Kunisada ir Kuniyoshi formavo XIX a. pirmosios pusės ukiyo-e meną. TUMO galerijos siūlomas medžio raižinys „Tsurujos namų kurtizanė, Šin-Jošivara“ („Courtesan of the Tsuruya, Shin-Yoshiwara“, 1825–1830) – jo bijin-ga pavyzdys, vaizduojantis garsiąsias Edo licencijuoto Jošivaros kvartalo kurtizanes.
