Jurgis Mačiūnas (angl. George Maciunas, 1931, Lietuva – 1978, JAV) – lietuvių kilmės menininkas, vienas iš Fluxus judėjimo pradininkų.
Jurgio vaikystė prabėgo jau gana modernizuotame XX a. 4-ojo dešimtmečio Kaune. 1938–1942 m. mokėsi Marijos Pečkauskaitės pradžios mokykloje, vėliau – „Aušros“ berniukų gimnazijoje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, kur trejus metus lankė lietuvių gimnaziją.
1948 m. persikėlė į JAV. 1949–1952 m. studijavo meno istoriją, grafiką ir architektūrą Cooper Union meno mokykloje Niujorke. 1954 m. Carnegie technologijos institute (Carnegie Institute of Technology, Pitsburgas) įgijo architektūros bakalauro laipsnį. 1955–1960 m. tęsė studijas Dailiųjų menų institute Niujorko universitete, kur gilinosi į Europos ir Sibiro tautų meną bei kultūrą.
1960 m. kartu su Almiu Šalčiu Niujorke, Madison Avenue 925, atidarė galeriją AG (pavadintą pagal pirmąsias savininkų vardų raides), kurioje ketino rengti paskaitas, veiksmo koncertus, rodyti nekomercinius, poetinius, eksperimentinius kino filmus. Menininkas rašė manifestus, organizavo koncertus, leido ir apipavidalino Fluxus antologijas bei periodiką, kūrė hepeningus, akcijas, performansus, konceptualius vaizdinius, objektus, muzikinius ir literatūrinius pokštus, nukreiptus prieš „grynąjį“ profesionalų meną. Būtent AG galerijoje užgimė Fluxus judėjimas.
Fluxus reiškėsi kaip „buržuazinės“ estetikos ir formalizmo griovėjas, nusistatęs prieš akademizmą mene. Siekis paneigti tradicinius dailiuosius menus ir kritiškas požiūris į meno objektą kaip savitikslę vertybę buvo įgyvendinami pasitelkiant trumpas, konkrečias kūrinių formas, minimalistinę muziką, provokacines akcijas, konceptualias „užduočių korteles“, dviprasmį humorą.
Fluxus stipriai paveikė ar net tiesiogiai inicijavo konceptualųjį, pašto ir politinį meną, masinę kultūrą, minimalizmą, naująją muziką bei performanso meną.
Jurgis Mačiūnas manė, kad Fluxus judėjimas turi laikinai atlikti pedagoginę funkciją: parodyti, jog bet kas gali tapti menu, kad menas yra prieinamas visiems ir visų kuriamas, jog jis neturi būti grindžiamas nei komercine, nei institucine verte. Menas, jo supratimu, turėjo būti paprastas, natūralus, žaismingas, linksmas ir nepretenzingas. Fluxus įkvėpėjas teigė, kad pats judėjimas ilgainiui taps nebereikalingas ir neturėtų egzistuoti amžinai.
J. Mačiūnas mirė būdamas 46 metų, pakirstas vėžio. Laidotuvės vyko pagal jo paties parašytą scenarijų – menininko pelenai buvo išbarstyti Atlanto vandenyne.
Vilniaus savivaldybė už 5 mln. JAV dolerių įsigijo visą J. Mačiūno kolekciją – apie 2600 eksponatų. 2006 m. birželį į Vilnių buvo atvežta pirmoji kolekcijos dalis. Joje – J. Mačiūno darbai, skirti „Film-Makers’ Cinematheque“, žurnalui „Film Culture“, Jono Meko projektams, taip pat išskirtiniai kūriniai ir dokumentacija, susiję su SoHo rajono formavimusi, bei medžiaga iš privataus menininko gyvenimo. Kolekcija įkurdinta Jono Meko vizualiųjų menų centre Vilniuje.
Parengta pagal:
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pateikiamą informaciją ir Lietuvos nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro šaltinius.
