Jonas Švažas (1925–1976) – lietuvių tapytojas, Vilniaus tapybos trienalės iniciatorius, Lietuvos TSR valstybinės premijos laureatas (1975). Nuo 7-ojo dešimtmečio daugiausia tapė peizažus, derindamas fovistinį ir ekspresionistinį spalvų intensyvumą su formos abstrahavimu ir drąsiomis spalvų plokštumomis. Laikomas industrinio peizažo lietuvių tapyboje pradininku, vėlyvuosiuose darbuose jis ryškiomis spalvomis vaizdavo Vilniaus senamiestį.
Jonas Švažas (1925–1976) – lietuvių tapytojas, gimęs Urvikiuose (Mažeikių r.). Gimnazijoje jis lankė akvarelininko Česlovo Kontrimo vadovaujamą M. K. Čiurlionio dailės būrelį, o 1953 m. baigė Lietuvos dailės institutą Vilniuje. Institute dėstė tapybą iki pat mirties, 1965 m. tapo docentu. Švažas vadovavo Lietuvos dailininkų sąjungos tapybos sekcijai ir inicijavo Vilniaus tapybos trienalę, pirmą kartą surengtą 1969 m. Pradėjęs nuo teminių kompozicijų ir portretų, nuo 7-ojo dešimtmečio jis atsisakė oficialios žanrų hierarchijos ir daugiausia atsidėjo peizažui. Jo peizažai jungia fovistinį ir ekspresionistinį spalvų intensyvumą su formos abstrahavimu ir drąsiomis spalvų plokštumomis; jis laikomas industrinio peizažo lietuvių tapyboje pradininku, o vėlyvuosiuose kūriniuose ryškiomis, kontrastingomis spalvomis vaizdavo Vilniaus senamiestį. Dailininkas keliavo po Prancūziją, Jugoslaviją, Indiją, Kubą, Maroką ir Didžiąją Britaniją, eksponavo darbus Rusijoje, Prancūzijoje, JAV ir Japonijoje. 1975 m. jam paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija, jo kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Tretjakovo galerija Maskvoje. Mirė 1976 m. Vilniuje. TUMO galerijos siūloma pastelė „Gatvė prie Šv. Mykolo bažnyčios“ (1975) iš ciklo „Vilniaus kiemai“ priklauso vėlyvajam dailininko kūrinių ciklui, skirtam Vilniaus senamiesčiui.
