Jean-Baptiste Valadié (g. 1933) – prancūzų tapytojas, skulptorius, graveris, litografas ir iliustratorius. Studijavo taikomąją dailę Paryžiuje, pirmąją parodą surengė 1956 m. Dakare ir nuo tada eksponuoja darbus visame pasaulyje; kelionės po Meksiką, Gvatemalą ir Braziliją paliko pėdsaką jo paletėje. Pagrindinė jo tema – amžinasis moteriškumas: ramios, grakščios moterys šiltoje šviesoje; tapo ir peizažus, pavyzdžiui, Venecijos vaizdus.
Jean-Baptiste Valadié (g. 1933 m. Brive-la-Gaillarde) – prancūzų tapytojas, skulptorius, graveris, litografas ir iliustratorius. Dailės mokytis pradėjo Charpentier kursuose Monparnase, vėliau ketverius metus studijavo taikomąją dailę Paryžiuje (baigė 1955 m.), tuo pat metu piešdamas Tertro aikštėje Monmartre. Aistringas keliautojas, pirmąją parodą surengė 1956 m. Dakare, o 1960 m., atlikdamas karinę tarnybą, eksponavo darbus Alžyre. Nuo tada jis kuria tarptautinę karjerą: jo parodos vyko Prancūzijoje ir visame pasaulyje – nuo JAV ir Japonijos iki Pietų Afrikos, Australijos, Švedijos ir Šveicarijos. 8-ajame dešimtmetyje kelionės po Meksiką, Gvatemalą ir Braziliją, kur jis studijavo majų ir actekų civilizacijas, paliko ilgalaikį pėdsaką jo paletėje. Pagrindinė jo kūrybos tema – amžinasis moteriškumas: ramios, grakščios moterys, apšviestos šiltos šviesos, vaizduojamos su jausmingumu ir santūrumu. Jis taip pat puikus peizažistas, gebantis klasikinį vaizdą – kaip savo Venecijos vaizduose – perkeisti šiltų, darnių spalvų srautu. Laikui bėgant jis įvaldė vario graviūrą ir akmens litografiją, o grafika sudaro svarbią jo kūrybos dalį. Nuo 1986 m. gyvena ir kuria Provanse bei Maroke.
