Kolekcija: Jacques Charlier
Jacques Charlier (g. 1939) – belgų menininkas savamokslis, tyrinėjantis meną ir meno rinkos strategijas. Nuo 1963 m. rinktos Lježo provincijos techninio skyriaus fotografijos buvo jo atsakas į popmeną ir „Nouveau Réalisme“, vėliau jis kūrė satyras apie naujas meno tendencijas ir paveikslus, pasirašytus įsivaizduojamų menininkų vardais. Sąmoningai atsisakęs asmeninio stiliaus, jis su humoru išbando įvairiausias technikas ir griauna „meno“ aurą.
g. 1939, Belgija
Jacques Charlier yra savamokslis menininkas, tyrinėjantis meną ir meno rinkos strategijas. Jis sistemingai analizuoja savo biografijų, žodynų ir katalogų kolekciją. Dar šeštojo dešimtmečio pradžioje jis pradėjo kurti „mise-en-scènes“ su išmestais objektais. 1963 m. jis pradėjo rinkti profesionalias fotografijas, kurias kūrė Lježo provincijos techninis skyrius, kur jis gyvena. Jo požiūris į fotografijas yra atsakas į popmeną ir „Nouveau Réalisme“.
Aštuntajame dešimtmetyje jis pradėjo kurti išskirtines satyras apie naujas meno tendencijas, naudodamas paveikslų ir mažų statulėlių kompozicijas. 1986 m. jis sukūrė darbą „Chambre d’Ennemi“ parodai „Chambre d’Amis“, kuriai vadovavo Janas Hoetas Gente. Po kelių metų jo darbai pradėjo pabrėžti déjà vu jausmą, naudojant senovinius rėmus paveikslams, pasirašytiems įsivaizduojamų menininkų vardais. Jis taip pat rašo tekstus, kuriuos pasirašo įsivaizduojamų kritikų vardais.
Nepailsdamas Charlier išbando visas įmanomas meninės technikos ir išraiškos formas, kurdamas kūrybą, kurią pats vadina „savo veikla“. Kiekvienais metais jis kuria „naują“ meną, tačiau tai – chameleono menas. Pasitelkęs neišsenkamą humorą, jis pritaiko kiekvieną objektą savo tikslui. Sąmoningai pasirinkęs nekurti asmeninio „stiliaus“, jis nuolat griauna „meno“ aurą.