Ivana de Vivanco (g. 1989) – Lisabonoje gimusi čilietiškos ir perujietiškos kilmės tapytoja, kurianti Vokietijoje. Studijavo Čilės universitete ir Leipcigo dailės akademijoje, 2015 m. pelnė Marion Ermer premiją, jos kūryba įtraukta į knygą „100 Painters of Tomorrow“. Klasikinės tapybos technika ji kuria teatrališkus, siurrealistinius figūratyvinius paveikslus iš įvairiausių vizualinių šaltinių, dirba ir su instaliacija bei skulptūra.
Ivana de Vivanco (g. 1989 m. Lisabonoje, Portugalija) – čilietiškos ir perujietiškos kilmės tapytoja, gyvenanti ir kurianti Vokietijoje. 2011 m. ji įgijo dailės bakalauro laipsnį Čilės universitete, o 2012 m. ten pat toliau studijavo tapybą pas Gonzalo Díazą Cuevasą. Vėliau persikėlė į Leipcigą, kur Dailės akademijoje 2013 m. mokėsi pas Oliverį Kossacką, o 2014–2016 m. – pas Annette Schröter. De Vivanco kuria siurrealistinius paveikslus, sukomponuotus iš įvairiausių vizualinių šaltinių, naudoja klasikinės tapybos techniką, taip pat dirba su instaliacija ir skulptūra. Tarp jos personalinių parodų – „THE BIG NOSE: A Matter of Perspective or Perspective Matters“ (Berlynas, 2019), „Break a Leg!“ (Berlynas, 2020) ir „Pink Maneuver“ (Leipcigas, 2021). Ji dalyvavo grupinėse parodose tokiose institucijose kaip Darmštato Kunsthalle ir Santjago šiuolaikinio meno muziejus. Jos kūryba įtraukta į leidyklos „Thames & Hudson“ knygą „100 Painters of Tomorrow“. Menininkė gavo DAAD, Heinricho Böllio fondo ir Saksonijos kultūros fondo stipendijas, o 2015 m. buvo apdovanota Marion Ermer premija jauniesiems menininkams. TUMO galerijos siūlomas paveikslas „Šventoji Izabelė“ („Holy Isabella“, 2021), akrilas ir aliejus ant drobės, atspindi jos teatrališką, siurrealistinę figūratyvinę kalbą.
