Hishikawa Moronobu (apie 1618–1694) – japonų dailininkas, laikomas ukiyo-e, „plaukiojančio pasaulio paveikslų“, meno pradininku: Edo mieste jis pirmasis medžio raižinio iliustraciją pavertė savarankiška meno forma. Jo kūrinių turi Tokijo nacionalinis muziejus, Britų muziejus ir Metropoliteno meno muziejus. Drąsia, tekančia linija jis vaizdavo Edo gyvenimo malonumus – gražuoles, aktorius, pramogų kvartalus, šventes ir meilės scenas.
Hishikawa Moronobu (apie 1618–1694) laikomas ukiyo-e – japūnų „plaukiojančio pasaulio paveikslų“ – meno pradininku. Gimė Avos provincijoje siuvinėtojo šeimoje, mokėsi dekoratyviosios dailės, vėliau persikėlė į Edo (dabartinį Tokiją). Ten jis pirmasis medžio raižinio iliustraciją pavertė savarankiška meno forma: kūrė atskirus estampus ir iliustruotas knygas. Jo temos – Edo miesto gyvenimo malonumai: gražuolės, aktoriai, pramogų kvartalai, šventės ir meilės scenos. Drąsi, tekanti Moronobu linija ir harmoningos kompozicijos suformavo vizualinę kalbą, kuria vėliau rėmėsi Harunobu, Utamaro ir Hokusai. Ankstyvieji jo estampai buvo spausdinami juodu tušu (sumizuri-e) ir kartais spalvinami ranka. Jis buvo ir tapytojas – jo kabantis ritinys „Atsigręžusi gražuolė“ Tokijo nacionaliniame muziejuje yra vienas žinomiausių japūnų meno vaizdų. Moronobu turėjo didelę dirbtuvę, todėl daug to meto kūrinių priskiriama jam arba jo dirbtuvei; atitinkamai aprašyti ir TUMO galerijos siūlomi estampai. Šiandien jo kūrinių turi Tokijo nacionalinis muziejus, Britų muziejus ir Metropoliteno meno muziejus.
