Gražina Didelytė (1938–2007) – lietuvių grafikė, laikoma lietuviško ekslibriso klasike, Valstybiniame dailės institute įgijusi knygų iliustruotojos specialybę. Ji sukūrė apie 700 ekslibrisų, pelnė pirmąsias premijas Europos ekslibrisų kongresuose Blede ir Lugane, jos kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Grakščia ofortų linija ji perteikė gamtos, tautosakos, mitologijos ir poezijos motyvus, vėliau – tremties ir rezistencijos temas.
Gražina Didelytė (1938–2007) laikoma lietuviško ekslibriso klasike ir viena subtiliausių XX a. antrosios pusės lietuvių grafikių. Gimusi Kaune, Kauno politechnikos institute pirmiausia studijavo chemiją, vėliau architektūrą, kol pasuko į dailę. 1961–1967 m. studijavo Valstybiniame dailės institute Vilniuje (dabar Vilniaus dailės akademija) ir įgijo knygų iliustruotojos specialybę. Nuo 1971 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narė, o nuo 1978 m. atsidėjo vien kūrybai. Per gyvenimą sukūrė apie 700 ekslibrisų Lietuvos ir užsienio asmenybėms – menininkams, rašytojams, švietėjams, mąstytojams, atskleisdama ne tik jų interesus, bet ir būdo bruožus. Jos grakšti, lengva linija atpažįstama iš karto; sakoma, kad ofortus ji raižydavo paprasta siuvimo adata. Pelnė pirmąsias premijas Europos ekslibrisų kongresuose Blede (1974) ir Lugane (1978), medalius ekslibrisų bienalėje Malborke. Jos kūrybą įkvėpė Lietuvos gamta, tautosaka, mitologija ir poezija, o nuo Atgimimo – ir tremties bei rezistencijos temos. Iliustravo Justino Marcinkevičiaus, Kazio Bradūno ir kitų poetų knygas. Didelytė – muziejinė autorė, jos kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
