Bronius Gražys (g. 1952) – lietuvių tapytojas ir grafikas, Vilniaus dailės akademijos profesorius, neoficialios dailininkų grupės „Penketas“ ir grupės „24“ narys. Jo kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Valstybinė Tretjakovo galerija Maskvoje. Ankstyvąsias kompozicijas tamsiame fone vėliau pakeitė ryškios, mozaiką primenančios drobės su pusiau abstrakčiomis žmonių, kačių, žuvų ir valčių formomis, persmelktos sapniškos, siurrealistinės nuotaikos.
Bronius Gražys (g. 1952 m. Kaune) – lietuvių tapytojas ir grafikas. 1976 m. baigė Lietuvos dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), vėliau tapo jos profesoriumi. Buvo neoficialios dailininkų grupės „Penketas“ ir 1989–2000 m. veikusios grupės „24“ narys. Ankstyvajai jo kūrybai būdingos figūrinės kompozicijos ir peizažai tamsiame fone, derinami su daugiaspalviais intarpais. Vėliau paletė tapo ryški, o paviršiai – mirguliuojantys, primenantys mozaiką, su pusiau abstrakčiomis žmonių figūrų, kačių, žuvų, valčių ir puodelių formomis. Jo kūryboje vyrauja sapniška, siurrealistinė nuotaika ir paradoksalūs motyvų deriniai. Tarp jo darbų – „Kalbėjimas“ (1990), „Kabanti akis“ (1991), „Taurė ir obuolys“ (1998), „Raudonos bangos“ (2000). Surengė daug personalinių parodų Vilniuje, taip pat Klaipėdoje, Druskininkuose, Varėnoje ir Kopenhagoje. Jo kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune ir Valstybinė Tretjakovo galerija Maskvoje. 2012 m. jis apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos aukso ženklu. TUMO galerijoje siūlomas paveikslas „Laukimas“ („Waiting for“, 1987, aliejus, drobė) sukurtas dar prieš jo posūkį į ryškesnę, mozaikišką vėlesnės kūrybos paletę.
