Bronė Mingilaitė-Uogintienė (1919–1983) – lietuvių tapytoja, Kauno meno mokykloje mokiusis pas Petrą Kalpoką ir Justiną Vienožinskį, 1943 m. baigusi Vilniaus dailės akademiją. Jos paveikslų turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, žinomiausi darbai – rašytojo Kazio Borutos (1963) ir solistės Gražinos Kaukaitės (1973) portretai. Tapė portretus, natiurmortus ir peizažus, grįstus ekspresyviu spalvinių dėmių ritmu ir subtiliais kolorito niuansais.
Bronė Mingilaitė-Uogintienė (1919–1983), gimusi Petrograde (dabar Sankt Peterburgas), – lietuvių tapytoja. 1936–1940 m. mokėsi Kauno meno mokykloje pas Petrą Kalpoką ir Justiną Vienožinskį, 1943 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. 1947–1953 m. dėstė Vilniaus dailės institute (nuo 1951 m. – Lietuvos dailės institutas). Tapė portretus, natiurmortus ir peizažus, kurių kompozicijas grindė ekspresyviu spalvinių dėmių ritmu, o subtiliais kolorito niuansais kūrė nuotaiką. Tarp žinomiausių jos darbų – rašytojo Kazio Borutos (1963) ir operos solistės Gražinos Kaukaitės (1973) portretai, taip pat „Barbora Radvilaitė“ (1975). Iš natiurmortų minėtini „Ramunės“ (1959), „Tulpės“ (1965) ir „Saulėgrąžos“ (1978), iš peizažų – „Antakalnis darganoje“ (1943) ir „Prie Neries“ (1963). Surengė personalines parodas Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose, o 2011 m. Vilniuje surengta jos kūrybos retrospektyva. Jos paveikslų turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Ji – tapytojo Broniaus Uoginto motina. TUMO galerijoje siūlomas paveikslas „Jakubonių šeima“ (1964, aliejus, drobė) – grupinis portretas iš brandžiojo kūrybos laikotarpio, kai portretas buvo svarbiausias jos žanras.
