Beryl Cook (1926–2008) – anglų tapytoja, išgarsėjusi humoristinėmis ir šiltomis britų kasdienybės scenomis. Neturėdama meninio išsilavinimo, tapyti pradėjo būdama trisdešimties Pietų Rodezijoje, o po sėkmingų parodų Plimute (1975) ir Londono „Portal Gallery“ (1976) tapo viena populiariausių Didžiosios Britanijos dailininkių. Mėgstamiausi jos siužetai – apkūnios moterys, pabai, kavinės, paplūdimiai, jūreiviai ir drag artistai.
Beryl Cook (1926–2008), gimusi Egame, Saryje, – anglų tapytoja, išgarsėjusi humoristinėmis ir šiltomis britų kasdienybės scenomis. Iš pradžių dirbo mados srityje, 1946 m. ištekėjo už Johno Cooko ir 1951 m. kartu su juo išvyko į Pietų Rodeziją (dabar Zimbabvė). Ten, jau būdama trisdešimties ir neturėdama meninio išsilavinimo, beveik atsitiktinai pradėjo tapyti sūnaus dažais. 1963 m. grįžusi į Angliją šeima iš pradžių apsigyveno Kornvalyje, o nuo 1968 m. – Plimute, kur dailininkė gyveno iki gyvenimo pabaigos. Ankstyvuosius paveikslus ji dažnai tapė ant rastų medžio lentelių, atraižų ir pjaustymo lentų. Pirmoji jos paroda 1975 m. Plimuto meno centre sulaukė didelės sėkmės, o 1976 m. paroda Londono „Portal Gallery“ buvo išparduota – su šia galerija ji bendradarbiavo daugiau nei tris dešimtmečius. Mėgstamiausi jos siužetai – apkūnios moterys, pabai, kavinės, paplūdimiai, jūreiviai ir drag artistai, vaizduojami su šiluma ir sąmoju. Knygos „The Works“ (1978), „Private View“ (1980) ir „Beryl Cook’s New York“ (1985), taip pat daugybė reprodukcijų ir atvirukų pavertė ją viena populiariausių Didžiosios Britanijos dailininkių, nors meno institucijos ilgai jos nepripažino. 1995 m. ji tapo Britanijos imperijos ordino karininke (OBE), mirė Plimute 2008 m. TUMO galerijoje siūloma litografija „Trys muzikantai“ („3 Musicians“, 1995), pažymėta numeriu 110/650, atskleidžia jos gyvą ir linksmą požiūrį į muzikavimą bei bendrystę.
