Aspazija Surgailienė, gimusi Vaivadaitė (1928–2011), – lietuvių grafikė, viena lietuviškos vaikų knygos iliustracijos klasikių. 1958 m. baigusi Lietuvos valstybinį dailės institutą, ji iliustravo daugiau kaip 70 knygų, daugiausia lietuvių liaudies pasakų, o jos „Pasakų skrynelė“ (1961) išleista keturiais variantais. Savitą stilių grindė tautodailės stilizavimu, dirbdama spalvinto linoraižinio technika, jungiančia grafinę ir tapybinę raišką.
Aspazija Surgailienė, gimusi Vaivadaitė (1928–2011), – lietuvių grafikė, viena lietuviškos vaikų knygos iliustracijos klasikių. Gimusi Tauragėje, 1958 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą Vilniuje, kur mokėsi pas Joną Kuzminskį ir susipažino su būsimu vyru, tapytoju Leopoldu Surgailiu. Ankstyvieji jos 6-ojo dešimtmečio pabaigos linoraižiniai – bažnyčios, medžiai, kaimo scenos, pasirašyti mergautine pavarde Vaivadaitė – priklauso atlydžio laikotarpiui. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje susiformavo savitas jos stilius, paremtas tautodailės stilizavimu: ji dirbo mišria spalvinto linoraižinio technika, jungdama grafinę ir tapybinę raišką. Iliustravo daugiau kaip 70 knygų, daugiausia lietuvių liaudies pasakų ir jų literatūrinių versijų, piešė vaikų žurnalui „Genys“. Jos 1961 m. sukurta „Pasakų skrynelė“ – novatoriško formato mini knygelių rinkinys dėžutėje – buvo tokia populiari, kad dailininkė sukūrė keturis jos variantus, kurių bendras tiražas artėjo prie dviejų šimtų tūkstančių egzempliorių. Sukūrė ir estampų ciklų lietuvių pasakų bei dainų temomis: „Gėlės“ (1973), „Metų laikai“ (1980), „Jaunamartės daina“ (1982). Atkūrus nepriklausomybę grafiką išmainė į vitražą ir tekstilę. 2025 m. Vilniaus grafikos meno centras jos kūrybai skyrė parodą „Aspazija: Etnomodernizmas“. Jos kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Šiaulių „Aušros“ muziejus.
