Arvydas Šaltenis

Trumpa biografija: Arvydas Šaltenis 1970 baigė Lietuvos dailės institutą (mokėsi pas V. Karatajų, A. Gudaitį, L. Surgailį). 1971–87 dėstė Vilniaus vaikų ir vakarinėje dailės mokykloje, 1975–81 ir nuo 1988 dėsto Lietuvos dailės institute (nuo 1990 – Vilniaus dailės akademija), 1989–94 ir nuo 2018 Tapybos katedros vedėjas, 1994–2004 rektorius, 2004–10 prorektorius menui ir mokslui, 2010–14 – menui; profesorius (2003). 1989–2000 grupės 24 narys.

Arvydas Šaltenis - vienas žymiausių aštuntojo dešimtmečio tapytojų, drauge su Algimantu Švėgžda, Kostu Dereškevičiumi ir Algimantu Kuru sukūręs neformalią tapytojų grupę - "ketveriukę" - pristačiusią deromantizuotą požiūrį į sovietinę tikrovę. Šių dailininkų kūryba, jų parodos XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje lėmė Lietuvos tapybos atsinaujinimą. Tapytojų meninis "manifestas" įsikūnijo savitoje tapybos kalboje: komplikuotose kompozicijose, aštriose spalvų dermėse. Tačiau labiausiai šokiravo dėmesys rutininiams sovietinio gyvenimo aspektams: jų kūriniuose neliko monumentalumo ir  dekoratyvumo. Dailininkai vaizdavo kasdienybę, paprastą žmogų ir jo asmenines, individualias, ne visada patrauklias savybes. Pasak vieno grupės narių K. Dereškevičiaus, tas žmogus, esantis šalia oficialių kino kronikų ar "Tiesos" laikraščio puslapių, pasirodė ir nelaimingas, ir negražus, ir prislėgtas, ir juokingas. Vaizduojama aplinka, ypač ekologiniu požiūriu, taip pat buvo toli nuo idealių, "sušukuotų", padailintų peizažų. Dabar čia riogsojo įvairūs aparatai ar šiukšlių krūvos, kuriuos mėgo tapyti A. Kuras.