Andrius Zakarauskas

Andrius Zakarauskas gimė 1982 m. Kaune. 2005–2010 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2004 m. dalyvauja grupinėse parodose Europoje, Kinijoje ir JAV. 2005 m. surengtos pirmosios solinės parodos Lietuvoje. A. Zakarauskas 2009 m. laimėjo pirmąjį „Jaunojo tapytojo prizas“ konkursą. Menininko kūrinių yra Nacionalinės dailės galerijos, MO muziejaus, Noewe Foundation, Ole Faarup, Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios, Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčios kolekcijose; privačiose Lietuvos bei užsienio kolekcijose.

Zakarauskas daugiausia dėmesio skiria tapytojo ir tapybos santykiui. Jo paveiksluose, kuriuose dominuoja portretai ir daugiaveidės kompozicijos, dokumentiniai gamtos fragmentai, peizažai, miesto vaizdai derinami su išgalvotais, abstrakčiais segmentais; kuriamos daugiaplanės erdvės ir diachroninės istorijos.

Tapytojas dažniausiai tampa pagrindiniu veikėju. Figūra, primenanti tapytoją, pasirodo kaip jo alter ego; menininko buvimas jaučiamas net jo atvaizdui nesant ant drobės. Tapytojas yra kūrėjas ir kūrybos objektas vienu metu, teptuko potėpio personifikacija. Pasakojimą dažnai lemia tapytojo santykis su drobės paviršiumi, jo nuolatinė kova siekiant peržengti, perlaužti, perverti plokštumą. Tapytojas – demiurgas, organizuojantis vaizdinę erdvę aplink save, suteikiantis formą ir prasmę.

Naujausiuose paveiksluose randasi religine tematika, Biblijos istorijos tampa jo paveikslų atspirties tašku. Be vyriško tapytojo, dažnai pasirodo ir moteriškas veikėjas, įkūnijantis emocinius, romantinius temos aspektus, lyrizmu ir intymumu atsveriantis scenų dramatiškumą ir monumentalumą.