Aldona Gustas (1932–2022) – lietuvių išeivijos rašytoja ir dailininkė, pokario Vakarų Berlyno meno scenos veikėja, bendravusi su Günteriu Grassu ir 1972 m. įkūrusi Berlyno tapybos poetų grupę. Apdovanota Vokietijos Federacinės Respublikos kryžiumi ir Gedimino ordino medaliu. Jos poezijoje ir tapyboje vyrauja moters tapatybė, erotika ir jausmingumas, o androginiškų figūrų kūno išlinkimai virsta žuvimis ar paukščiais.
Aldona Gustas (1932-2022) – išeivijos rašytoja ir dailininkė, pokario nepriklausomo Vakarų Berlyno meno ir kultūros scenos veikėja. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje Aldona Gustas draugavo su tokiomis meno asmenybėmis kaip Günteris Grassas, Günteris Bruno Fuchsas ir Robertas Wolfgangas Schnellis. Šie ryšiai ir jos pačios susidomėjimas literatūros ir tapybos derinimu paskatino ją 1972 m. įkurti Berlyno tapybos poetų grupę. Šiai 14 tapybos rašytojų ir rašančių tapytojų grupei ji kuravo parodas ir redagavo antologijas. Jos dėka Berlyno tapytojai tapo žinomi ir tarptautiniu mastu.
Moters tapatybė, erotika ir jausmingumas yra pagrindinės Aldonos Gustas lyrinių ir tapybinių kūrinių temos, kurias ji taip pat sujungė į daugybę leidinių. Pasak Olafo Münzbergo, spontaniškumas, glaustumas ir paprastumas yra pagrindiniai jos konstrukciniai principai - tiek literatūriniuose, tiek vizualiniuose kūriniuose. Daugelyje jos kalbos vaizdų-vaizdų gausu paradoksų. Kaip androginiškos figūros, kurių kūno išlinkimai virsta žuvimis ar paukščiais.
Kaip dailininkė A. Gustas aktyviai dalyvavo personalinėse bei grupinėse parodose Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, JAV ir Lietuvoje. Už nuopelnus apdovanota Rahel Varnhagen von Ense medaliu, Vokietijos Federacinės Respublikos kryžiumi, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
Parduota
