Indrė Rybakovaitė
Be pavadinimo #2, 2022 m.
50 x 60 cm, aliejus and drobės

Kūrinio aprašas:
Šiandien IX forto memorialinį kompleksą lankome kaip muziejų, istorinės atminties vietą. Keičiantis politiniams režimams ir valdžiai, keitėsi ir IX forto paskirtis: pradėtas statyti carinės rusijos valdymo metais, Sovietų Sąjungos okupacijos metu tapo NKVD politinių kalinių persiuntimo punktu į SSRS lagerius, Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai – masinių žudynių vieta, po Antrojo pasaulinio karo sovietinių represinių struktūrų kalėjimu.

Paveikslą „Be pavadinimo #2“ įkvėpė nuotrauka, kurioje užfiksuotas IX forto monumento statymo procesas: tuščiame peizaže instaliuotos laikinos ir efemeriškos konstrukcijos, erdvėje brėžiančios būsimo statinio mastelį ir tūrius. Šiame paveiksle bandau užfiksuoti ir perteikti psichologinį erdvės krūvį, tarpinę, neapibrėžtą būseną, kuomet skaudūs ir tragiški įvykiai pradeda virsti istorija, įgauna memorialinių paminklų pavidalą, yra „įmuziejinami“.

Gimiau ir augau nepriklausomoje Lietuvoje ir laisvę supratau kaip savaime suprantamą, duotybę. Apie šiurpius istorinius įvykius, sudėtingą kelią į nepriklausomybę mokiausi iš vadovėlių, dokumentinių laidų ir tėvų pasakojimų. Prasidėjus karui Ukrainoje pajutau, kad ne visi istoriniai įvykiai ir patirtys liko praeityje, sudilusių vadovėlių puslapiai, muziejų eksponatai, istorinės atminties vietos atgyja. Paskutiniuose paveiksluose bandau užfiksuoti šias nuojautas, praeitį gyvą ir šmėžuojančią dabartyje. Pajutusi nerimą suvokiau ir laisvės vertę, kokia ji sunkiasvorė ir kokia trapi.